Vykdomas monitoringas:

Kita informacija:


© Neringos
savivaldybės administracija, 2024

 


Kaip atskiras teritorinis vietos savivaldos vienetas Neringa egzistuoja nuo 1961 metų, kada tuometinės Vyriausybės nutarimu didžiojoje Lietuvai priklausančios Kuršių nerijos dalyje su Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės gyvenvietėmis bei Alksnynės viensėdžiu buvo įsteigtas respublikinio pavaldumo Neringos miestas. Dabartiniu metu ši teritorija oficialiai vadinama Neringos savivaldybės vardu ir užima 8980,0 ha plotą.

Ypatingas šios savivaldybės bruožas yra tai, kad visa jos teritorija dar 1960 m. buvo paskelbta kraštovaizdžio draustiniu, 1966 m. kraštovaizdžio draustiniu su specialiu režimu, o 1991 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-1244 buvo priskirta įsteigtam Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Be to, 2000 m. lapkričio 29 d. Kuršių nerija, kaip unikali teritorija, turinti išskirtinės vertės kultūrinį kraštovaizdį, UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimu buvo įrašyta į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, priskiriant ją kultūrinių kraštovaizdžių grupei.

Neringos savivaldybė apima beveik visą Lietuvai priklausančią Kuršių nerijos dalį. Priklauso Klaipėdos apskričiai. Savivaldybę sudaro Neringos miestas, kurį sudaro Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės gyvenvietės. Administracinis centras yra Nidoje. Tai mažiausiai gyventojų turinti savivaldybė Lietuvoje, tačiau kartu ir sparčiausiai auganti.

Pietuose savivaldybė ribojasi su Rus ija, šiaurėje – su Klaipėd os miesto savivaldybės vakarine teritorija ties Smilty ne, rytuose prieina Kuršių m arios, vakaruose – Baltijos jūr a.

 

Neringos savivaldybė yra vienas populiariausių kurortų Lietuvoje, populiarus ir tarp užsienio poilsiautojų. Išilgai nerijos eina vienintelis kelias, jungiantis visas gyvenvietes su Smiltyne, kur yra du keltai į Klaipėdą. Taip pat ši savivaldybė pasižymi nuolat iškylančiais konfliktai tarp gamtinių vertybių išsaugojimo ir vis intensyvėjančio antropogeninio poveikio aplinkai.